Labradoritas buvo pirmą kartą atrastas 1770 m. Labradoro pusiasalyje, Kanadoje, todėl ir gavo šį vardą. Pasak vietinių inuitų legendų, labradoritas yra suakmenėjusi šiaurės pašvaistė, kurią senovės  šamanas bandė išlaisvinti, suduodamas ietimi į uolą. Dalis jos pakilo į dangų ir tapo šiaurės pašvaiste, bet kai kuri šviesa liko akmenyje – taip atsirado labradoritas su savo mistiniu spalvų žaismu. 

Taigi, labradorito spalva yra įvairių atspalvių pilka, pasuktas į šviesą gali spindėti oranžiniu, rusvu, melsvu, žalsvu, ar purpuriniu žvilgesiu, dar kitaip vadinamu labradoroscencija. Labradorescencijos efektas atsiranda dėl šviesos lūžimo smulkiose mineralinėse plokštelėse, kurios yra akmens viduje. Labradoritas gali  ir neturėti švytėjimo, tai priklausys nuo akmens kokybės. Kiekvienas labradoritas yra unikalus – nėra dviejų visiškai vienodų akmenų.

Labradoritas – tai gamtos sukurtas meno kūrinys, pasižymintis magišku spalvų žaismu (labradorescencija.) Tačiau kartu su šiuo nuostabiu efektu dažnai pasitaiko natūralūs įtrūkimai, sluoksniai ar vidiniai intarpai, kurie nėra defektai, o būdinga šio akmens savybė.

Labradoritas priklauso lauko špatų grupei, kuri linkusi formuotis sluoksniais. Būtent šie sluoksniai lemia jo spalvų efektą.
Vidiniai „plaušeliai“ ir įtrūkimai – tai vietos, kuriose šviesa lūžta ir sukuria žėrintį efektą. Be šių struktūrų labradoritas nebūtų toks ypatingas. Kiekvienas akmuo yra skirtingas, todėl įtrūkimai ar natūralūs netobulumai pabrėžia jo autentiškumą – tai ne pažeidimai, o natūrali akmens struktūra. Kai kurie įtrūkimai gali būti matomi paviršiuje, tačiau jie nesilpnina akmens – tai tik įrodymas, kad turite tikrą, neapdorotą ir autentišką mineralą. Jei labradoritas būtų visiškai lygus, jo spalvos nebūtų tokios ryškios. Jo magija slypi būtent sluoksniuose ir natūraliuose lūžiuose.
Natūralūs netobulumai suteikia jam charakterį. Kaip kiekviena snaigė yra unikali, taip ir kiekvienas labradoritas turi savo ypatingą raštą, kurio niekada nepavyks atkartoti.

Labradoritas – tai ne tik akmuo, bet ir gamtos pasakojimas, išsaugotas per milijonus metų. Jo netobulumai – tai jo grožio dalis.

Labradoritas – tai tikras mistinių galių akmuo, globojantis tuos, kurie ieško intuicijos, vidinio nušvitimo ir apsaugos. Jo hipnotizuojantys melsvi, rausvi, sidabriniai ar aukso atspindžiai byloja apie paslaptis, kurias jis gali atskleisti savo nešiotojui. Tai akmuo, saugantis nuo negatyvios energijos, stiprinantis vidinę jėgą ir skatinantis dvasinį augimą. Sakoma, kad labradoritas pažadina trečiąją akį, atveria duris į pasąmonės gelmes bei sustiprina intuiciją, tarsi švyturys vedantis per gyvenimo išbandymus.
Labradoritas yra vienas stipriausių apsauginių akmenų. Saugo jį nešiojantį nuo neigiamos aplinkos poveikio, įvairių magijos apraiškų, vampyrizmo, kitų pavydo, blogo linkėjimo ir pan. Atlikdamas apsaugos funkciją gali net sutrūkti ar subyrėti. Taip pat labradoritas gali pritraukti užtarnautą sėkmę, pažadinti ekstrasensorinius gebėjimus ar praėjusių gyvenimų prisiminimus. Skatina suvokti savo karminių priežaščių ir pasekmių sasajas, pažinti sielos šaknis, atskleisti vidines kūrybines galias. Mokina atskirti realybę nuo iliuzijų, tinkamai ir teisingai panaudoti savo mentalinę jėgą bei dvasinį intelektą. Labradoritas sustiprina ištvermingumą, todėl padeda atlikti nemalonius darbus, jų neatideliojant. Ramina neramias mintis, baimes, stresus, audringas emocijas. 
Puikiai tinka meditacijoms.

Malachitas – tai ryškiai žalios spalvos mineralas, žavintis ne tik savo išvaizda, bet ir energetinėmis savybėmis. Jau nuo senų laikų šis akmuo buvo laikomas apsaugos, transformacijos ir gydymo simboliu. Jo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio malache – „dedešva“, dėl panašumo į šio augalo lapų spalvą.

Malachitas laikomas vienu stipriausių apsauginių kristalų. Jo energetika galinga, tad tai nėra „švelnus“ akmuo – jis padeda iškelti į paviršių emocines traumas, senus įsitikinimus ar neigiamas energijas, kurios trukdo žmogaus augimui.

Pagrindinės savybės:

• Apsauga nuo neigiamos energijos: sugeria elektromagnetinius laukus, spinduliavimą, neigiamą aplinkos poveikį.

• Emocinis gijimas: padeda išlaisvinti emocinius blokus, skatina nuoširdų savęs pažinimą.

• Transformacija: malachitas tarsi veidrodis – jis rodo tai, ką reikia keisti.

• Stiprina intuiciją: padeda susisiekti su savo vidiniu balsu, ypač naudinga medituojant.

• Širdies čakros harmonizavimas: stiprina meilę sau, atjautą, emocinį stabilumą.

Malachitas traukia turtus, klestėjimą ir gausą, skatina poreikį ir ryžtą svajones paversti realybe. Akmuo moko mylėti viską, kas yra aplinkui: save, kitus, aplinką ir patį gyvenimą. Jis skatina gyventi aktyviau, intensyviau, prasmingiau, pastūmėja leistis į nuotykius ir gyvenimo pokyčius, moko nebijoti rizikuoti, kai to reikia. Malachitas šalina praeities nuoskaudas ir išgyvenimus, padeda susivokti savo jausmuose ir padeda juos kontroliuoti. Taip pat jis padeda pastebėti ir suvokti grožį, draugystę, teisingumą. Nešiojant šį akmenį žmogus išsaugo žavesį, jaunystę, tampa patrauklesnis, stipriną meilę ir gražius tarpusavio santykius, dovanoja meilę. Gali padėti atkreipti į save daugiau kitų dėmesio, pritraukia daugiau kontaktų, sužadina seksualinę trauką ir poveikį kitiems. Be to gydo širdgėla ir liūdesį. Tai grožio, pasitikėjimo likimu, lengvumo, klestėjimo ir ryžto akmuo, kuris atneša grožį, meilę, žavesį ir džiaugsmą gyvenime.

⚠️ Dėmesio: Malachitas yra vario karbonato mineralas, todėl neapdirbtas jis gali būti toksiškas – niekada negerkite vandens su malachitu ar nelaikykite jo burnoje.

🌍 Kur kasamas malachitas?

Malachitas randamas visame pasaulyje, tačiau didžiausi telkiniai yra šiose vietose:

• Kongo Demokratinė Respublika (Afrika) – vieni gražiausių ir didžiausių malachito kristalų.

• Rusija (Uralo kalnai) – žinomi dėl senovinių malachito dirbinių ir interjerų (pvz., Ermitažas).

• Zambija, Namibija, Australija, Meksika, JAV (Arizona) – kiti svarbūs telkiniai.

Kaip atskirti tikrą malachitą nuo padirbto?

Kadangi tikras malachitas yra brangus ir populiarus, rinkoje dažnai pasitaiko padirbinių, dažniausiai pagamintų iš plastiko ar dažyto stiklo. Štai keli būdai, kaip atskirti tikrą nuo netikro:

Patarimas: Jei kyla abejonių – pasitarkite su sertifikuotu gemologu arba pirkite iš patikimų šaltinių.

Įdomūs faktai apie malachitą

1. Senovės Egiptas: malachitas buvo naudojamas kaip akių šešėliai – sumaltas į miltelius, jis tarnavo ir kaip kosmetika, ir kaip apsaugos priemonė.

2. Malachito kambarys: Sankt Peterburge esančiame Ermitaže yra garsusis Malachito kambarys, kur viskas – kolonos, židiniai, baldai – išdekoruoti šiuo akmeniu.

3. Alchemikai: viduramžiais malachitas buvo siejamas su žemės energijomis ir naudotas norint atskleisti paslėptas tiesas.

4. Talismanas vaikams: kai kuriose kultūrose tikėta, kad malachitas saugo vaikus nuo blogų dvasių.

5. Varis – pagrindinis komponentas: dėl didelio vario kiekio, malachitas dažnai randamas šalia vario rūdų.

Malachito priežiūra

Fizinės savybės, dėl kurių reikia saugoti

• Kietumas: tik 3,5–4 pagal Mohso skalę – gana minkštas, lengvai subraižomas.
• Cheminė sudėtis: reaguoja su rūgštimis, agresyviais valikliais, prakaitu.
• Porėtas: gali sugerti drėgmę ir nešvarumus.

Ką DARYTI prižiūrint malachitą

• Laikyti atskirai nuo kitų akmenų (kad nebūtų subraižytas).
• Valyti tik drėgna, minkšta šluoste – be muilo ar cheminių priemonių.
• Laikyti sausai, bet ne itin karštoje vietoje.
• Jei nešiojamas kaip papuošalas, rekomenduojama nuimti prieš sportą ar buities darbus.

Ko NEREIKIA daryti

• Negalima mirkyti vandenyje – malachitas yra jautrus drėgmei, gali prarasti spalvą ar sutrūkinėti.
• Negalima valyti cheminiais valikliais, muilu, druska, actu ar soda – jie pažeis paviršių.
• Nelaikyti saulėje – spalva gali išblukti.
• Nedėti arti šilumos šaltinių (radiatoriaus, židinio) – dėl temperatūros pokyčių gali skilti.
• Vengti ilgo kontakto su prakaitu – gali palikti dėmių.

Papildomas patarimas

Poliruotas malachitas laikui bėgant gali prarasti blizgesį – tokį akmenį galima profesionaliai perpoliruoti pas juvelyrą.

Malachitas – minkštas, jautrus ir „gyvas“ akmuo, todėl jam reikia švelnios priežiūros. Jis nemėgsta nei vandens, nei chemijos, nei saulės. Geriausia jį laikyti atskirai, valyti tik minkšta šluoste ir krauti natūraliai, be agresyvių metodų. Už tinkamą priežiūrą malachitas atsilygins savo ypatinga žalia energija ir išraiškingais raštais.