Vienetinis vėrinys iš labradorito, kianito ir granato

Labradoritas buvo pirmą kartą atrastas 1770 m. Labradoro pusiasalyje, Kanadoje, todėl ir gavo šį vardą. Pasak vietinių inuitų legendų, labradoritas yra suakmenėjusi šiaurės pašvaistė, kurią senovės  šamanas bandė išlaisvinti, suduodamas ietimi į uolą. Dalis jos pakilo į dangų ir tapo šiaurės pašvaiste, bet kai kuri šviesa liko akmenyje – taip atsirado labradoritas su savo mistiniu spalvų žaismu. 

Taigi, labradorito spalva yra įvairių atspalvių pilka, pasuktas į šviesą gali spindėti oranžiniu, rusvu, melsvu, žalsvu, ar purpuriniu žvilgesiu, dar kitaip vadinamu labradoroscencija. Labradorescencijos efektas atsiranda dėl šviesos lūžimo smulkiose mineralinėse plokštelėse, kurios yra akmens viduje. Labradoritas gali  ir neturėti švytėjimo, tai priklausys nuo akmens kokybės. Kiekvienas labradoritas yra unikalus – nėra dviejų visiškai vienodų akmenų.

Labradoritas – tai gamtos sukurtas meno kūrinys, pasižymintis magišku spalvų žaismu (labradorescencija.) Tačiau kartu su šiuo nuostabiu efektu dažnai pasitaiko natūralūs įtrūkimai, sluoksniai ar vidiniai intarpai, kurie nėra defektai, o būdinga šio akmens savybė.

Labradoritas priklauso lauko špatų grupei, kuri linkusi formuotis sluoksniais. Būtent šie sluoksniai lemia jo spalvų efektą.
Vidiniai „plaušeliai“ ir įtrūkimai – tai vietos, kuriose šviesa lūžta ir sukuria žėrintį efektą. Be šių struktūrų labradoritas nebūtų toks ypatingas. Kiekvienas akmuo yra skirtingas, todėl įtrūkimai ar natūralūs netobulumai pabrėžia jo autentiškumą – tai ne pažeidimai, o natūrali akmens struktūra. Kai kurie įtrūkimai gali būti matomi paviršiuje, tačiau jie nesilpnina akmens – tai tik įrodymas, kad turite tikrą, neapdorotą ir autentišką mineralą. Jei labradoritas būtų visiškai lygus, jo spalvos nebūtų tokios ryškios. Jo magija slypi būtent sluoksniuose ir natūraliuose lūžiuose.
Natūralūs netobulumai suteikia jam charakterį. Kaip kiekviena snaigė yra unikali, taip ir kiekvienas labradoritas turi savo ypatingą raštą, kurio niekada nepavyks atkartoti.

Labradoritas – tai ne tik akmuo, bet ir gamtos pasakojimas, išsaugotas per milijonus metų. Jo netobulumai – tai jo grožio dalis.

Labradoritas – tai tikras mistinių galių akmuo, globojantis tuos, kurie ieško intuicijos, vidinio nušvitimo ir apsaugos. Jo hipnotizuojantys melsvi, rausvi, sidabriniai ar aukso atspindžiai byloja apie paslaptis, kurias jis gali atskleisti savo nešiotojui. Tai akmuo, saugantis nuo negatyvios energijos, stiprinantis vidinę jėgą ir skatinantis dvasinį augimą. Sakoma, kad labradoritas pažadina trečiąją akį, atveria duris į pasąmonės gelmes bei sustiprina intuiciją, tarsi švyturys vedantis per gyvenimo išbandymus.
Labradoritas yra vienas stipriausių apsauginių akmenų. Saugo jį nešiojantį nuo neigiamos aplinkos poveikio, įvairių magijos apraiškų, vampyrizmo, kitų pavydo, blogo linkėjimo ir pan. Atlikdamas apsaugos funkciją gali net sutrūkti ar subyrėti. Taip pat labradoritas gali pritraukti užtarnautą sėkmę, pažadinti ekstrasensorinius gebėjimus ar praėjusių gyvenimų prisiminimus. Skatina suvokti savo karminių priežaščių ir pasekmių sasajas, pažinti sielos šaknis, atskleisti vidines kūrybines galias. Mokina atskirti realybę nuo iliuzijų, tinkamai ir teisingai panaudoti savo mentalinę jėgą bei dvasinį intelektą. Labradoritas sustiprina ištvermingumą, todėl padeda atlikti nemalonius darbus, jų neatideliojant. Ramina neramias mintis, baimes, stresus, audringas emocijas. 
Puikiai tinka meditacijoms.

Larvikitas yra dažniausiai randamas Norvegijoje, Larvik regione, iš ten ir kilo jo pavadinimas. Norvegijoje larvikitas naudojamas ne tik juvelyrikoje, bet ir architektūroje – iš jo gaminamos stalviršiai, grindys, netgi paminklai. Mineralo spalva yra įvairių pilkų-juodų atspalvių miksas, vietomis su melsvu sidabro spalvos švytėjimu, kas suteikia panašumo į labradoritą. Larvikitas pasižymi panašiomis savybėmis į labradorito ne tik išore, bet ir vidinėmis savybėmis. Tai stiprus, apsauginis, įžeminantis akmuo, kuris padeda atkurti ryšį su žeme, padeda giliau pažinti gamtos energijas. Saugo žmogų nuo negatyvaus aplinkos poveikio bei neutralizuoja neigiamas energijas. Larvikitas, tai vidinės transformacijos akmuo, kuris padeda sklandžiai adaptuotis prie pokyčių gyvenime, kurie gali kelti stresą ir baimę, kylančią dėl nežinomybės. Mokina priimti įvairias situacijas, jas panaudojant dvasiniam tobulėjimui. Taip larvikitas sužadina vidinę stiprybę ir valios energiją tekėti nenutrūkstamai. Larvikitas pilnai apsaugos žmogaus fizinį ir dvasinius kūnus, apgaubdamas aurą globojančia energija. Įžeminimas – stiprina ryšį su gamta ir harmonizuoja emocijas. Larvikitas taip pat sustiprina ekstrasensorinius gebėjimus, padeda pamatyti ir išjausti daugiau ir aiškiau. Jis skatina kūrybiškumą, veiklumą, išmintį, padeda siekti tikslo. Padeda priimti teisingus sprendimus, kurie nėra paremti žmogaus emocijomis, o yra blaivūs ir racionalūs. Larvikitas atveria gyvenime naujas galimybes, suteikia žinių, padeda prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybių be streso ir nerimo. Šis mineralas skatina koncentruotis į pozityvias mintis, taip keldamas žmogaus vibracijas. Tai labai galingas talismanas, kuris gyvenimui gali suteikti daug dvasinės ir fizinės naudos.

Larvikitas vs. Labradoritas – Kuo Skiriasi?

🔹 Spalva: Larvikitas dažniausiai būna tamsesnis, beveik juodas, su sidabriniu arba melsvu atspindžiu, o labradoritas gali turėti ryškų spalvų spektrą (mėlyna, žalia, oranžinė ir kt.).
🔹 Žėrėjimas: Labradorito spalvų efektas yra intensyvesnis ir pastebimas didesniu kampu, o larvikito švytėjimas dažnai atrodo kaip subtilios sidabrinės dėmelės ant tamsaus fono.

🔹Struktūra: Labradoritas ir larvikitas abu priklauso lauko špatų (feldšpatų) grupei, tačiau jų mineralinė sudėtis ir kristalinė struktūra yra skirtingos, todėl jie turi skirtingus optinius efektus.

Labradoritas yra plagioklazinis lauko špatas, kurio sudėtyje vyrauja natris (Na) ir kalcis (Ca). Jo kristalinė struktūra yra triklininė, reiškianti, kad kristalai išsidėstę nereguliariai ir neturi aiškių simetrijos ašių. Ši struktūra lemia unikalius optinius efektus – labradorescenciją. Spalvų žaismas atsiranda dėl to, kad šviesa lūžta ir atsispindi nuo daugybės plonų sluoksnių, esančių akmens viduje. Šie sluoksniai susidaro dėl skirtingų cheminės sudėties zonų kristale, kuriose šviesa sklinda skirtingu greičiu, sukurdama ryškius mėlynus, žalius, auksinius ar net violetinius atspalvius.

Larvikitas, kita vertus, yra šarminis lauko špatas, kuriame dominuoja kalis (K) ir natris (Na). Jo kristalinė struktūra yra monoklininė, reiškianti, kad kristalai turi daugiau simetrijos ir dažniausiai auga stambesnėmis granulėmis. Larvikito viduje nėra tokios aiškios sluoksniuotos struktūros kaip labradorite, todėl jis neturi stiprios labradorescencijos. Vietoje to, jis pasižymi Schiller efektu – šviesa atsispindi nuo pavienių mineralinių intarpų, sukuriančių švelnų sidabrinį arba mėlyną blizgesį.

Taigi, nors abu akmenys turi blizgesį, jų kristalinė struktūra nulemia skirtingą šviesos žaismą: labradoritas ryškiai žėri įvairiomis spalvomis dėl sluoksniuotos struktūros, o larvikitas turi subtilų sidabrinį spindesį dėl granuliuotos struktūros.